Seimas priėmė nutarimą dėl teismų reformos, todėl nuo 2018 metų pradžios sumažės apylinkinių teismų ir apygardų administracinių teismų skaičius. Seimas pavasario sesijoje dar turės priimti Teismų ir kitų įstatymų pataisas, kurios įteisintų teismų reformą.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, toks Seimo sprendimas leis paspartinti bylų nagrinėjimą teismuose, sudarys palankesnes sąlygas specializuotis teisėjams, suvienodins jų darbo krūvi ir leis efektyviau išnaudoti tiek materialius, tiek ir žmogiškuosius teismų išteklius.

Teismų organizavimas jau buvo pradėtas 2013 metais, tuo metu sujungti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismai. Pastebima, kad iki sujungimo teismų krūvis skyrėsi iki 3 kartų, o po sujungimo skirtumas tapo minimalus, bylos nagrinėjamos operatyviau.

Numatyta 49 šiuo metu esančius apylinkių teismus sujungti į 12 apylinkių teismų. Reformą įgyvendinus liks šie teismai:

• Vilniaus miesto apylinkės teismas,
• Vilniaus rajono apylinkės teismas,
• Kauno apylinkės teismas,
• Klaipėdos apylinkės teismas,
• Šiaulių apylinkės teismas,
• Panevėžio apylinkės teismas,
• Alytaus apylinkės teismas,
• Marijampolės apylinkės teismas,
• Plungės apylinkės teismas,
• Tauragės apylinkės teismas,
• Telšių apylinkės teismas,
• Utenos apylinkės teismas.

Kai kurie veikiantys teismai būtų prijungiami prie kitų teismų, o jų vietoje būtų įsteigiami teismų padaliniai, vadinami teismų rūmais.

Planuojama ir 4 apygardų administracinius teismus Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sujungti į Regionų apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas į reorganizavimo procesą netraukiamas dėl specifinės kompetencijos, kuri nustatyta ir įstatymuose.

Teigiama, kad gyventojai nepatogumų dėl reorganizavimo patirti neturėtų, kadangi bendrai visiems apylinkės teismą sudarantiems teismo rūmams būtų skirstomos tos bylos, kurios nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o žodinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos būtų skirstomos atsižvelgiant į teritorinio teismingumo taisykles.